Žvarbi buvo Sausio diena,
Šalti abejingi krūmokšniai..
Ir nerimo skraistė balta
Nusėdo gatvėj prie uosto.

Ko neramu - nežinau,
Lyg kaktusais širdį kas glosto,
Kol gatvės kampe pamatau
Benamį, jis šypso vidury mano uosto..

Ką žmogau tu turi,
Apie ką svajoji, kuo gyveni,
Kur semiesi jėgų..
Klausiu šviesių jo akių.

Joks žmogus neišsems,
Daug danguje vandens..
Man žemė lovą paklos,
Medis kaitrą užstos.

Juokas - duona saldi,
Šilta mano širdy,
Kasdieną saugo viltis,
Ką prarast kai nieko neturi..

Šiltnamy savo slepies
Ieškai ten kur vilties..
Nieks niekada neaugins
Nieks mamytės neprimins
Nieks neguos neapgins..

Aš turiu svajones
Ir dienas vis naujas,
Jas nešioju širdy,
Juk ir tu nemažiau turi.

Joks žmogus neišsems,
Daug danguje vandens..
Man žemė lovą paklos,
Medis kaitrą užstos.

Juokas - duona saldi,
Šilta mano širdy,
Kasdieną saugo viltis,
Ką prarast kai nieko neturi..

Šiltnamy savo slepies
Ieškai ten kur vilties..
Nieks niekada neaugins
Nieks neguos neapgins..

Aš turiu svajones
Ir dienas vis naujas,
Jas nešioju širdy,
Juk ir tu nemažiau turi.