Šiaurys budins tylų akmenį, kuris
Stebi vandeny besisukant medžio paveikslą.
Paniręs savo akių gelmėj ir danguj
Vaitojančiam srovės kruvinose ašarose...

Žvaigždėrijis vilkas, saulę prarijo,
Paskendo rûmuose žemės širdis.
Klejojantis žvaigždynų tamsiais keliais
Iššauktas paslaptinga ritualo galia.
Kalviai kalveliai kala kardą
Įprasmintą gintaro saulės ženklu
Žinių aukos dûmuose palikusį
Beprasmiškai suteptą juodą dangų!!!

Ar atsiras didvyris paimsiantis Ginklą?
Ar juodą dangų nudažys vilko krauju?
Gimsiu aš tąnakt paženklintas dievų
Gintarinės svastikos simboliu...

Žvaigždėrijis vilkas, saulę prarijo,
Paskendo rûmuose žemės širdis.
Klejojantis žvaigždynų tamsiais keliais
Iššauktas paslaptinga ritualo galia.
Kalviai kalveliai kala kardą
Įprasmintą gintaro saulės ženklu
Žinių aukos dûmuose ir kardo ašmenyse
Paliko dangaus ir vilko kraujo lašus.